vis

1 vìs adv. KI414, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; R, R15, MŽ, MŽ20, Sut, N, M visada, visą laiką, nuolat: Vis, be parstojimo, tuomi lydžiu, tuomi trūkiu I. Neapsistoti, vis skubėti J. Vis eina ir eina šulnin vandenio, ir vis giria: koks gardus jūsų vanduo Kp. Čia pragyvenau visą amžių, du vyru pragyvenau, vis savan kaime Kpr. Regis, nekokia te gaspadorka – vìs su arkliu i su arkliu, i su arkliu kruti, vìs rankosu i rankosu arklys Švnč. Mano tėtė vis vienas kūlė Pns. Reikėdavo vis duonos ir sniedonėms, i pietams Kv. Silkę, žuvį daro [Kūčioms] vis rasalan Dg. Vìs žalia rudgrūdėlė PnmŽ. Gal ir ne vis jin tokia susiraukus Pc. Gerai, tėvai da kruta, išlaiko, tik a vìs teip bus? Mžš. Nepabus spakainiai, jai vìs tik plūst, vìs tik plepėt Švnč. Gyvenom vis po lenkais ir lenkais Dv. Koki tik valdžia atejo, vìs iš žmogaus atimt reikia Plvn. Jauna vìs durna yra Mžš. Šviežių kopūstų nevirdavo, vis rūgentų Trgn. Buvo didelis posninkas senovė[je], juodai i juodai vis valgė Akm. Ė cukraus vis kešenėj nešiojas ir čiulpia Km. Būd[av]o, ana ateido, ta mas vìs lietuviškai ir giedam LKT397(Asv). Durys vìs po raktu Tr. Gi vìs teip: priauga kareivių – i karas Mžš. Bobai namie vìs rugiapjūtė, vìs nepabaigiami darbai Švnč. Aš tai vìs teip verdu, o kad tu žinai kiteip, tai dirbk po savam Antš. Mes vìs alkani grybių buvom, kad ir pamiškėj [gyvenom] Kp. Žmogui vìs maža, griebia ir griebia Švnč. Kai duodi, tai ir dabojas, ir vìs negana Slk. Šiandiej graži diena, teip tai lijo ir lijo vìs Šmn. Tos aves sugula krūvon, vìs viena prieg vienos Kpč. Mes pjaunam lenteles – vìs iš nakties prapuola Slm. Prabuvau vìs prieg darbi LKKIX219(Dv). Senovė[je] ilgos i gražios buvo vestuvės, po dvi, po tris dienas šoks vis LKT124(Trg). Vìs eina ir eina į rinkį, kas tas yr, ka klaidina Vkš. Kur eis, kur neis, vis tan pačian daiktan ateis Aps. Nepaspėju nė kokia mada, daug darbų vìs yr Sd. Ana gera vaistus, [bet] kad ana neina geryn, ale bet ana vìs eina blogyn Akm. I kas čia biesas y[ra], ka tas šuo vìs lo[ja] taip artie, vìs girdėti Tl. Su arkliais važiavo i važiavo vìs į čia, į rytus Plt. Drebulė vìs dreba, visi lapukai Plšk. Vėlai pareina iš to darbo vìs Vrn. Ale aš vìs pry darbo laikiausi Pgg. Vìs po kelias kapeikas liuob duos ir ans vìs dėjo piningus tus Jdr. Man daug tokių senių buvo, ale mat vìs brokijau brokijau Kpr. Keturios penkios stebulės vìs šventan Jone matydavos [degant] Č. Pautienę kepa, vis cibulių deda Ml. Va abu broliukai, kur eis, vìs abudujai Ob. Ogi avelė vìs pirmutinė, o tom karvelėm tai kiek te tekdavo Dj. Mieste nei ažlijo, nei išdžiūvo, kaime – tai vìs klapate Švnč. Ans nemokėjo šokti biesas, vìs lipa i vìs mun an kojos Jdr. Vìs tas žydas aiškina, tas teisė[ja]s vìs purtina galvą Kl. Vìs tiek ir tiek vandenio šulny – nemažėja nė kiek Prn. Tu bulbos bijai, kad vìs stačias, nepaslenkì (tingi kasti) Švnč. Kada tik nueik, tai vìs knygoj įkišta galva (skaito) Slm. Man bloga, ta ranka vis skauda Sk. Aš vìs kalbu žodį, jos vìs rašo Št. Anas vìs manę užkliudžia JnšM. Aš vìs tau užkliūnu i užkliūnu Lnkv. Sako, vìs mislydavau eit Šventojon i prisgirdyt KlbIV156(Vdšk). Būdavo, linus minam, a braukiam, vìs pulku Švnč. Kur tik eina, vìs risčia ir risčia Šmn. Nu, liuob austi vìs, tas nebūs nė koks pavasaris, ka neišausi septynis audeklus Skd. Ji vis girdavusis LKKVIII190(Krs). A ta šen ejau, a ta ten ejau, vìs su malda Sd. Ẽžis niekumet aslo[je] nebūna, ans vìs lenda kur į pasienį ar palovį Pln. Vìs į pryšpilnį [žirnius sėja], esu girdėjusi, jau ne į jauną Rsn. Kitą kartą jug vaikiai vis po kamaras gulėjo, klėtis Kal. Kožną vakarą klausėmės radijo iš Berlyno, ir vis tą patį kalbėjo Plšk. Vis tas pats per tą patį (nieko nauja) Ds. Jeigu žmogus dirbtum, o jeigu nedirbi, tai vis tas pats ir tas pats Žl. Joja joja, vìs žiburys prieky, o niekur namų nėra Skp. Vìs pekla, vìs rietenos [namuose] Mžš. Ė dėsnios [antys], kasdien i kasdien, vìs sudėta i sudėta Švnč. Aš pajunkus, tai aš vis basa Pls. Daug metų gerų nebuvo, vìs va tokie Kp. Aš vìs vìs teip stambelius žiemai sudedu Antš. Rugius augina, bet mažai, iš nelaimės, vìs kviečiai ir kviečiai Vkš. Arkliai vìs naravydavo geriau Ck. I teip visi jam, būdavo, vis už mėnesį po rublį duoda Plv. Smiltys slinko vis ir nėjo iškast duobę Smln. Ligūsta yra, vis prie plaučių Plšk. Išeina, būdavo, šienautų, grėbtų, ir vìs dainuoja Kp. Par kermošių man ir maldoj nebegerai buvo: vis mìsliau apie vištą Slm. Del ko tu vis tokis negeras? Lp. Kad akis suputusi vis ašaroja, tai akyse yra karštis LMD. Koks kada siūdavęs [siuvėjas], vis jam (ponui) blogai ir blogai LMD(Žg). Baltų linų servytėle, margais abrūsėliais vis burnelę šluosčiau LTR(Smn). Eisi vandenio graudžiai verkdama, savo močiutę vis minėdama LTR. Išsiaudė marškinius ir vis tuos pačius nešiojo LTR(Klt). Kol tą skarą parnešiosi, vis bernelį minavosi, bernelio vardelį TŽIV591(Pn). Laukai jam skarbą duod, didyn vis einantį RD201. Erelis vis ir vis tupėjo ant šakos krūpaudamas, kad ąžuolas pavirsiąs S.Dauk. Putpele, putpele, ar tu vis viena glūdi javuose ir naktį, ir dieną? A.Damb. Ką tik dirbi, kur tik žiūri, tu vis meilės ieškok A.Baran. Prieš gaidgystę vis jam bilduks pasirodo K.Donel. Kas tik kam bloga atsitikdavo kaime, vis kalta Pempienė V.Myk-Put. Stankus prie gėrimo vis prisikaišiojo Žem. ^ Vis tą vierą laiko B63. Strypas vis gul pri šunies S.Dauk. Vilkas vis į mišką žiūri PPr278. Pelų vis daugiau, kai grūdų LTR(Km). Nakties gegutė vis perkukuoja LTR(Aln). Kol nevedęs, vis apskuręs LTR(Zp). Puodžius vis iš šukės valgo LTR(Prn). Kada avižos prie arklio eina? Vis arklys prie avižų LMD. Vėžys vìs dumblan kapstos JT239. Akmuo vìs pakalnėn rieda JT275. Tau vis ne Dievui dėkui Ds. Tinginiui vìs blogas oras JT337. Apvartis vìs po žemes, vìs po mėšlus Kž. Girtas vis važiuotas Ds. Kad ne vargai ir bėdos, tai būtų vis Kalėdos LTR(Lbv). Ant ledo vis slidu, o užpečky vis tamsu Vl. Begėdis vis priėdęs LTR(Zp). Visada skubinasi ir vis užpakalyje prš. Vis siuvam – vis nuogi, vis skalbiam – vis juodi PPr68. Kur pula ubagas, čia vis užsigauna LMD(Rs). Tavo vis viena kiška nuoga ir nuoga (vis maža visko) Snt. Kur mesi pagalį, vis ant Jono pataikysi (daug Jonų) Všk. Alkanam vis duona rūpi Rs. Vanduo vis bėga, kur žemiau PPr277. Prie sau nei grašio, vis iš kitų prašo JI451. Eina eina, o vis ant vietos (laikrodis) LTR. Nei valgęs, nei gėręs, vis gyvas ir gyvas (laikrodis) rš. Še brūkšt, te brūkšt, vis ant vietos (durų velkė) JT457. Kas yr kešenėj, kad vis dyka? (skylė) JT65.

◊ ant vìs visam laikui: Atsisveikinau su namiškiais ant vìs Plšk. Nerandam nei kokio malonumo ant vis čia gyvęti Plšk.

vis už vìs KI414 nuolat, visą laiką: Kad mes vis už vis tavo išganymą tikrai kaip mokytiniai ragauti galėtumbim brš.